Žemėlapyje kiekvieną teritoriją pažymėjome miškų apsaugos lygmeniu nuo 0 iki 4 pagal tai, kokios paskirties miškai yra saugomoje teritorijoje. Kuo daugiau teritorijoje yra ūkiniams priskirtų miškų, tuo daugiau joje yra ir plynų kirtimų.

Spustelėjus ant eglutės iššoks saugomos teritorijos pavadinimas ir miškų apsaugos joje aprašas. Jei matote tik pavadinimą, dar kartą spustelėkite ant jo.

Miškai saugomose teritorijose

Saugomos teritorijos sudaro 18 % Lietuvos ploto. Saugomose teritorijose auga trečdalis Lietuvos miškų, tačiau 2/3 šių miškų yra paversti ūkiniais ir naudojami ne gamtos ar kraštovaizdžio apsaugai, o medienos gavybai. Judėjimas “Girių spiečius” siekia, kad saugomų teritorijų miškai būtų saugomi – tam reikia, kad jose būtų nustatyti kitokie miškininkystės režimai.

Saugomos teritorijos apima ne tik nacionalinius ir regioninius parkus ar draustinius. Stiprinant miškų apsaugą, svarbios visos saugomos teritorijos.

Didžiausią pavojų Lietuvos miškams kelia masiškai vykdomi išplyninantys kirtimai. Plynes be medžių miškuose palieka ne tik plynieji kirtimai. Vadinamieji supaprastinti atvejiniai kirtimai, kai brandūs medynai iškertami per du kartus, turi labai panašų poveikį.

Ar miškas galės būti išplynintas, t.y. vienu ar dviem kartais iškirstas plynai, priklauso nuo daug veiksnių, bet svarbiausi yra:

■ Miškui priskirta miško grupė, nuo kurios priklauso pagrindinė funkcinė paskirtis ir ūkininkavimo režimai. Miško grupė lemia, ar miškas yra laikomas ūkiniu, t.y. skirtu auginti medieną, ar ne.
■ Natura 2000 ekologinio tinklo apsaugos tikslai, o ypač šiame tinkle apsaugotos buveinės.

Neūkiniai miškai:

■ Rezervatiniai miškai (I grupė) yra skirti sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai šiuose miškuose draudžiami.
■ Specialiosios paskirties miškai (II grupė) apima ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus. Pirmieji yra skirti išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas, o antrieji – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šiuose miškuose Miškų įstatymas draudžia plynais vadinamus kirtimus, bet jie vis tiek gali būti iškirsti plynai per du kartus supaprastintais atvejiniais kirtimais arba sanitariniais kirtimais. Taigi, antros grupės miškai yra saugomi, bet jų apsauga dar turi būti griežtinama.

Ūkiniai miškai:

■ Apsauginiai miškai (III grupė) yra skirti formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
■ Ūkiniai miškai (IV grupė), kurie yra skirti formuoti produktyvius medynus ir nepertraukiamai tiekti medieną, laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Ūkiniuose ir apsauginiuose miškuose kirtimų ribojimai skiriasi nežymiai. Dauguma šių miškų galiausiai bus išplyninti kertant vienu kartu plynais kirtimais ar per du kartus kertant supaprastintais atvejiniais kritimais.

■ Natura 2000 ekologinio tinklo buveinėse net ir ūkiniuose miškuose kirtimai yra labai apriboti, o tai suteikia šiems mažiems gamtai vertingiems miško gabalėliams stiprią apsaugą.

Miškų apsauga nacionaliniuose parkuose

Miškų įstatymas nacionaliniuose parkuose ir dabar draudžia pagrindinius plynus kirtimus. Tačiau šis draudimas apeinamas kertant supaprastintais atvejiniais kirtimais, kai medynas tampa plyne per du kartus.

Dzūkijos nacionalinio parko ūkinis miškas, kuriame atlikas supaprastintas atvejinis kirtimas. 

Žemiau pateikta skleistinė, rodanti skirtingus miškininkystės režimus nacionaliniuose parkuose.

Nacionaliniai parkai miškų apsaugo lygiu yra labai skirtingi. Kuršių nerijos Nacionaliniame parke yra tik rezervatai, ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai, o Dzūkijos nacionaliniame parke net du trečdaliai miškų yra ūkiniai. Ši situacija iliustruoja, kad miškų apsaugą lemia ne saugomos teritorijos statusas, o miškams priskirta grupė. Tai turi būti keičiama Miškų įstatymo pakeitimais.

Miškų apsauga regioniniuose parkuose

Žemiau pateikta skleistinė, rodanti skirtingus miškininkystės režimus regioniniuose parkuose.

Kaip ir nacionaliniuose parkuose, regioninių parkų miškų kirtimai priklauso nuo to, kokia miškų grupė jiems yra priskirta. Daugeliui regioninių parkų miškų priskirtos ūkinės miškų grupės, leidžia šiuos miškus intensyviai kirsti. 

Miškų apsauga biosferos poligonuose

Žemiau pateikta skleistinė, rodanti skirtingus miškininkystės režimus biosferos poligonuose.

Poligonai, kuriuose nėra miškų, į iliustraciją neįtraukti.

Biosferos poligonai sudaro didelę dalį saugomų teritorijų, tačiau, kaip matyti iš skleistinės, apsaugos miškams jie nesuteikia. Didžioji dalis poligonų miškų kertami taip pat, kaip kertami nesaugomų teritorijų miškai.