TAIP TĘSTIS NEBEGALI
Ačiū visiems prisidėjusiems prie „Girių spiečiaus“ judėjimo kreipimosi! 33 mokslininkai, ekspertai bei 30 organizacijų, bendruomenių, pilietinių iniciatyvų ir judėjimų, besirūpinančių Lietuvos miškų gamtinių, socialinių ir kultūrinių verčių puoselėjimu, palaiko šį kreipimąsi 🌲🐝🌳
2026 03 17, nuo 10 val. tiesiogiai bus transliuojama spaudos konferencija Seime, kur kartu su Lina Paškevičiūte (Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė), Mindaugu Potapovu („Girių spiečiaus“ iniciatyvų telkėjas), Ričardu Skorupsku (Lietuvos geografų draugijos atstovas) ir Simona Vaitkute (Šimonių girios bendruomenės atstovė) pristatysime mūsų visų kartu matomą valstybės institucijų vienpusiškumą miškų politikoje bei kaip turėtų keistis Miškų įstatymo projektas.
Kad išėję į mišką rastume mišką! Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymas privalo keistis: bent 30 % miškų turi būti palikti gamtai, reikia daugiau sengirių, daugiau nemedieninių verčių, daugiau atidos prigimtinei kultūrai, lietuvio ir miško ryšiui. Metas Seimui priimti sprendimus, kad miškas būtų ne tik medienai ir ne tik popieriuje, o realybėje 🍀
Ką jau pasiekė šis kreipimasis
Kreipimasis sutelkė platų mokslininkų, ekspertų, organizacijų, bendruomenių ir pilietinių iniciatyvų palaikymą. Tai aiškus signalas, kad Lietuvos miškų politika negali likti vienpusiška ir orientuota vien į medieną.
Toliau svarbu, kad Miškų įstatymo ir platesnės miškų politikos sprendimuose būtų matomos visos miško vertės: biologinė įvairovė, vandens ir dirvožemio apsauga, kraštovaizdis, rekreacija, kultūra, vietos bendruomenės ir visuomenės gerovė.
Ką pabrėžiame dabar
- Miškas nėra vien mediena.
- Miškų politika turi remtis visomis miško vertėmis, o ne vien medienos statistika.
- Valstybinės institucijos privalo veikti nešališkai ir remtis visapusiais duomenimis.
- Miškų įstatymas turi realiai stiprinti gamtines, socialines ir kultūrines miško vertes.
- Bent 30 % miškų turi būti palikti gamtai.
▶ Skaityti pilną kreipimosi tekstą ▼ Slėpti pilną kreipimosi tekstą
Kreipimasis dėl institucijų vienpusiškumo formuojant miškų politiką
Ministrei Pirmininkei, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinių miškų urėdijai
Kreipiamės į jus negalėdami sutikti su tęsiama vienpuse miškų politikos kryptimi ir stebėdami pastaruoju metu institucijų skelbiamą informaciją bei dėstomas pozicijas.
Pabrėžiame, kad miškų politika turi tolygiai apimti visas miško vertes:
- ekonomines (medienines ir nemedienines),
- biologinės įvairovės,
- socialines.
Deja, daugelį metų Lietuvoje prioritetizuojama tik medieninės ekonomikos kryptis. Tai, kad planuojant ir įgyvendinant miškų politiką skaičiuojama tik mediena, o ne visos miško funkcijos, lemia, kad išėję į mišką neberandame miško.
Siekiant keisti šią padėtį buvo rengtas Nacionalinis miškų susitarimas, vyksta Miškų įstatymo keitimo procesas [1], planuojama rengti Miškų strategiją. Labai svarbu, kad šie procesai vyktų nepamirštant esminio tikslo – formuoti visas miško vertes apimančią miškų politiką.
Todėl raginame už miškų politiką atsakingas institucijas:
- liautis mišką matyti kaip vien tik medieną,
- pradėti rinkti ir skelbti visapusius miškų srities duomenis,
- planuojant ir vykdant miškų politiką remtis visapusiais duomenimis.
Situacijos, kai daliniai ir vienpusiai miškų duomenys pristatomi kaip pakankami, iš jų daromos apibendrintos išvados, o jais remiantis formuojama miškų politika:
2026-02-10 Aplinkos ministerijos užsakyta ir paskelbta „Lietuvos miškų sektoriaus esamos situacijos analizė“ [2]
Aplinkos ministerija paskelbė dokumentą „Lietuvos miškų sektoriaus esamos situacijos analizė“, kurį pristatė kaip būsimos Miškų strategijos pagrindą. Šioje analizėje plačiai aptariami medienos sektoriaus rodikliai, tačiau nevertinami (ar vertinami fragmentiškai) biologinės įvairovės, apsauginių miško funkcijų (kaip miškas saugo dirvožemį ir vandenį) bei miško sociokultūrinių funkcijų (kaip miškas atliepia visuomenės rekreacinius ir kultūrinius poreikius) rodikliai.
Analizėje praleisti rodikliai nėra „papildomi“ – tai būtini rodikliai, aiškiai numatyti „Forest Europe“ darnaus miškų tvarkymo kriterijų ir rodiklių sistemoje. Europoje miškų darnumas vertinamas ne vien per produkciją, bet ir per biologinę įvairovę, apsaugines bei socioekonomines, įskaitant rekreacines ir kitas visuomenei svarbias sociokultūrines, funkcijas.
Todėl tokia dalinė miškų situacijos analizė negali būti pristatoma kaip baigtinis miškų būklės pagrindimas, o nepapildžius trūkstamais duomenimis negali būti laikoma pakankamu pagrindu ilgalaikei Miškų strategijai.
Institucijos renka ir skelbia nevisapusius miškų duomenis
Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba (VMT [3]) ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) turėtų rinkti ir teikti visapusišką informaciją apie miškus, tačiau to nedaro. Dominuoja miškų statistikos duomenys, labiausiai nusakantys medienos išteklius ir su medienos naudojimu susijusius skaičius, o kitas miško funkcijas nusakantys rodikliai ignoruojami [4].
Akivaizdu, kad institucijos surenka tik dalinius, vienpusius, miškų būklės duomenis, o vėliau tik jais remiantis formuojama miškų politika. Šią situaciją būtina keisti. Tam būtinas tarpdiscipliniškas požiūris ir visų pagrindinių miško funkcijų rodiklių įtraukimas kaip jau sutarta daliniame Nacionaliniame miškų susitarime [5].
Institucijų komunikacijoje visuomenei pateikiama selektyvi ir klaidinanti informacija
Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba (VMT) visuomenei skelbia klaidinančias žinutes, vienpusiškai nušviečiama miškų būklė. Pabrėžiami teigiami, su medienos prieaugiu susiję, rezultatai, tačiau nutylimos sisteminės miškų politikos ir ekosistemų būklės problemos [6].
Pavyzdžiui, paskelbdama informaciją apie pradėtą skaičiuoti įprastų miško paukščių indeksą, skirtą miškų ekosistemų būklės tendencijoms vertinti, VMT akcentuoja rūšių gausėjimą [7], sudarydama įspūdį, kad miškų ekosistemų būklės rodikliai yra geri, nors tai neatitinka realios situacijos [8]. VMT komunikacijoje dažnai yra ginamas ūkinio intereso požiūris, o aplinkosaugos NVO, bendruomenių ir net gamtos mokslininkų pozicija yra sąmoningai diskredituojama.
Labai svarbu, kad institucijos tiek savo darbe, tiek komunikacijoje nebūtų šališkos, neignoruotų ir nemaskuotų esamų biologinės įvairovės, ekosistemų būklės problemų ir visuomenei pateiktų neklaidinančią, objektyvią gamtos būklę nusakančią informaciją.
Reaguodami į institucijų darbe tebematomą vienpusiškumą, reikalaujame:
1. Objektyvumo ir visapusiškumo valstybinių institucijų darbe
Vienpusiškumas trukdo institucijoms tinkamai atstovauti viešąjį interesą ir siekti realios pusiausvyros tarp skirtingų miško funkcijų. Buriant darbo grupes, užsakant mokslinius tyrimus, renkant ir skelbiant duomenis bei komunikuojant informaciją, reikalaujame laikytis tarpdiscipliniškumo ir objektyvumo principų.
2. Trūkstamų ekologinių ir socialinių rodiklių pateikimo Miškų įstatymo svarstymų metu
Aplinkos ministeriją Seimo Aplinkos apsaugos komitete vykstančių klausymų dėl Miškų įstatymo projekto metu pristatyti „Lietuvos miškų sektoriaus esamos situacijos analizėje“ trūkstamus ekologinius ir socialinius miškų būklės rodiklius bei užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į ministerijos numatomą būsimos Miškų strategijos pagrindą.
3. Miškų būklės rodiklių sąrašo išplėtimo
Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybinių miškų urėdiją plėsti stebimų ir viešai skelbiamų miškų būklę nusakančių rodiklių sąrašą, kad miškų būklė būtų atspindėta visapusiškai.
4. Subalansuotos Miškų konsultacinės tarybos kuo greitesnio įsteigimo
Kuo greičiau steigti subalansuotą Miškų konsultacinę tarybą, kurioje tolygiai būtų atstovaujamos ekonominės, ekologinės ir socialinės miškų funkcijos bei jas atstovaujančios pusės.
Kreipimąsi parengė judėjimo už pokyčius miškų politikoje – „Girių spiečiaus“ iniciatyvinė grupė:
dr. Mindaugas Lapelė, Sengirės fondo valdybos narys
Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
Monika Peldavičiūtė, „Gyvo žalio“ vadovė
Mindaugas Potapovas, „Girių spiečiaus“ iniciatyvų telkėjas
dr. Jurgita Rotomskienė, Vokės bendruomenės atstovė
doc. dr. Ričardas Skorupskas, Lietuvos geografų draugijos atstovas
Šaltiniai / išnašos
- Aplinkos ministerija – apie Miškų įstatymo projektą ↩
- Aplinkos ministerija – sektoriaus analizės pristatymas ↩
- VMT – nacionalinės miškų inventorizacijos tikslai ↩
- VMT – valstybinė miškų apskaita ↩
- Nacionalinis miškų susitarimas – rezoliucija ↩
- Aplinkos ministerija – komunikacija apie miškų rodiklius ↩
- VMT – apie miško paukščių indeksą ↩
- VSTT – miškų buveinių būklė Lietuvoje ↩
Kreipimąsi palaiko
Spaudos konferencijos transliacija
2026 03 17 nuo 10 val. tiesiogiai bus transliuojama spaudos konferencija Seime, kurioje pristatysime mūsų visų kartu matomą valstybės institucijų vienpusiškumą miškų politikoje bei kaip turėtų keistis Miškų įstatymo projektas.