skip to Main Content

„Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.

Nuo 2019 metų tarp politikų, visuomenės ir medienos pramonės atstovų vyko diskusijos, buvo kuriamas Nacionalinis miškų susitarimas, girdėjome daug pažadų, tačiau taip ir nesulaukėme būtinų pokyčių Lietuvos miškuose. Šiais metais vyriausybė imasi keisti miškų politiką nustatančius įstatymus, todėl spiečiamės dar gausiau ir susitelkę reikalaujame teisės aktuose įtvirtinti miškų tvarkymą ir apsaugą pagal šiandienos krizių diktuojamas šių laikų būtinybes, o ne tęsiant eikvojančias praeities praktikas. Galime ir turime dar kartą aiškiai parodyti politikams ir medienos pramonės atstovams – visuomenei reikia socialinių, gamtosauginių, ir svarbiausia miškų teikiamų klimato stabilizavimo bei valdymo naudų.

Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje yra smarkiai išbalansuotas. Tik 2,6 % miškų yra skirti rekreaciniam naudojimui, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, o likę 87,3 % – ūkiniai miškai, t.y. skirti auginti žaliavinę medieną. Net ir saugomose teritorijose daugiau nei pusę visų miškų sudaro ūkiniai, jie intensyviai kertami, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja. Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius. Iki šiol formuojant miškų politiką, tik medienos ir jos produktų gamyba yra laikoma remtina miškų ekonomikos šaka. 

Lietuvos visuomenė vertina mišką kaip savaiminę vertybę, svarbią dvasinei ir fizinei sveikatai. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Tuo pačiu šalies miškai reikšmingai prisideda švelninant klimato kaitą. Todėl gamtą alinančios, brandaus miško nepaliekančios miškininkystės praktikos privalo keistis. 

„Girių spiečiaus“ pagrindiniai siekiai

1

*Išskaičiuota pagal miškų grupių pasiskirstymą, pateiktą Valstybinės miškų tarnybos leidinyje „Lietuvos miškų ūkio statistika 2021“

Miškas yra svarbi mūsų tapatybės dalis. Žmogaus ir miško ryšys 2024 metais pripažintas nematerialaus Lietuvos kultūros paveldo vertybe. Ryšys su gamta kaip vienas iš esminių tapatybės elementų išryškėjo ir sudarant valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“. Joje pabrėžta, kad Lietuvos žmonės buvimą šalia gamtos supranta kaip žmogaus gero gyvenimo sąlygą, papildančią jo socialinio ir ekonominio saugumo poreikius.

Kviečiame iš esmės keisti institucinį požiūrį į miškus, kad jis priartėtų prie visuomenės nusiteikimo, atnaujintų bei kurtų šiuolaikinį tausojantį žmogaus santykį su gamta.

Tikime, kad bendromis pastangomis galime pasiekti, kad po 20 metų: 

1. Bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų:

  • bent 30% miškų, t.y. visas dabartinis saugomų teritorijų plotas, būtų skirti puoselėti gamtą ir kultūrinį bei dvasinį paveldą, bent trečdalis šių miškų virstų sengirėmis, turinčiomis griežtą apsaugą;
  • papildomai bent 20% miškų sudarytų rekreacinės paskirties gamtiškai turtingi miestų ir priemiesčių miškai bei kitos nemedieninei ekonomikai svarbios teritorijos.

2. Lietuva garsėtų kaip išsaugotų ir atkurtų gamtiškai vertingų miškų šalis. Sugyvenimas su gamta taptų saikingo ir subalansuoto gyvenimo pamatu, mentaliteto dalimi, taip pat Lietuvos konkurenciniu pranašumu.

3. Lietuvos medienos pramonė būtų vis mažiau priklausoma nuo naujos žaliavinės medienos tiekimo, nes taikytų žiediškumo ir pakopinio medienos naudojimo principus.

Suprantame, kad reikės didelių pastangų ir valios keisti šiuo metu į medienos gamybą orientuotą miškininkystę. Norime, kad šis perėjimas būtų kuo teisingesnis ir sklandesnis. Todėl siūlome visų pirma imtis šių veiksmų:

  1. Perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms.
  2. Įgalinti ir skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus. Tokių savininkų gausėja, tačiau jų poreikiai vis dar nėra tinkamai atstovaujami, valstybės institucijos nesuteikia jiems palaikymo, į miškų ekosistemų saugojimą orientuotos pagalbos.
  3. Stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, uogauti, grybauti, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis.
  4. Užtikrinti, kad miško veiklų ir apsaugos planavimas būtų įtraukus, atviras ir kompleksinis, su vienoda atida atliepiantis ir ekonomines, ir ekologines, ir socialines miškų funkcijas.
  5. Sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų būti vedančioji organizacija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų.
  6. Įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus sutarimus. Pasiektas tik dalinis susitarimas ir jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai. Tačiau pasiektuose susitarimuose yra svarbių sprendimų. Raginame neatidėliojant užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti ir perkelti į teisės aktus.

Siekius ir pamatinius priesakus palaiko ir į „Girių spiečių“ buriasi:

Organizacijos, įmonės ir iniciatyvos:

Aplinkosaugos koalicija

Amalių bendruomenės centras

Anykščių Jurzdiko bendruomenė (Miško festivalis)

Arvydo Mockevičiaus bitininkystės ūkis

Asociacija „Gyvo Žalio“

Asociacija „Klaipėdos žalieji“

Asociacija „Laukinių gyvūnų globa“

Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“

Asociacija „Menoklis“

Bendruomenė „Gatakiemiškiai“

Birelių bendruomenė

Baltijos Šamanai, MB

Derlingas.lt

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“

Gamtos gidai

Girulių bendruomenė

Gyvatos

Humanity Consulting

International Society of Forest Therapy (ISFT)

Jogų ūkis

Kardokų bendruomenė

LBPA „Austėja“

Lietuvos aromaterapeutų asociacija

Lietuvos entomologų draugija

Lietuvos fitoterapijos sąjunga

Lietuvos gamtos draugija

Lietuvos geografų draugija

Lietuvos ornitologų draugija

Misgirių stovyklavietė

Miško terapijos ir edukacijos centras

Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija

Neries žygiai

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

Piliečių iniciatyvinė grupė Šernų miškui išsaugoti

Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija

Šimonių girios bendruomenė

UAB „Ornitostogos“

UAB Green Thyme

Vykinto keliai, MB

Vokės bendruomenė

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“

VšĮ „Dzūkiški paporinimai“

VšĮ „Girių inspekcija“

VšĮ „Nature Restoration Fund“

VšĮ „Menų vektoriai”

VšĮ „Mikroempatija”

VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“

VšĮ „Prigimtinės kultūros institutas“

VšĮ „Rūpi“

VšĮ „Samanukės“

VšĮ „Sengirės fondas“

VšĮ „Sielos sala“

VšĮ „Taurus Siekis“

VšĮ „Tvari idėja“

VšĮ „Verpėjos“

VšĮ „Žiedinė ekonomika“

Mokslininkai ir ekspertai:

dr. Rūta Aldonytė
Regeneracinės medicinos ekspertė, lektorė

prof. dr. Aistė Balžekienė
Sociologė

Rūta Baškytė
Saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ekspertė

  dr. Simona Bekeraitė
Paleontologė

prof. dr. Eunice Blavascunas
Kultūros antropologė, aplinkotyrininkė

prof. dr. Donatas Brandišauskas
Aplinkos antropologijos ekspertas

doc. dr. Eduardas Budrys
Entomologas

dr. Audrius Čečys
Geologas

dr. Stanislovas Čepinskas
Humanitarinių mokslų daktaras

Marius Čepulis
Ornitologas

  dokt. Aurelija Daugėlaitė
Architektė

dokt. Algis Davenis
Arboristas, ekologas

dokt. E. Lukas Dvilevičius
Kultūros geografas, lektorius

doc. dr. Sigita Girdzijauskienė
Psichologė

dr. Giedrė Godienė
Kraštovaizdžio geografė

dr. Gintarė Grašytė
Ornitologė

doc. m. dr. Margarita Jankauskaitė
Kraštovaizdžio geografė

  dr. Salomėja Jastrumskytė
Humanitarinių mokslų daktarė

dr. Aivaras Jefanovas
Ekologinės antropologijos ekspertas, ekologas

dr. Laurynas Jukna
Geografas

prof. dr. Dovilė Krupickaitė
Geografė

mgr. Rūta Landgrebė
Aplinkotyrininkė, aplinkos teisės ekspertė

dr. Mindaugas Lapelė
Botanikas

dr. Laura Malinauskaitė
Transdisciplinių tvarumo studijų mokslininkė

dr. Ainis Pivoras
Biologas

dr. Žydrūnas Preikša
Miško ekologas

doc. dr. Regina Prapiestienė
Geografė

dokt. Daina Pupkevičiūtė
Socialinės antropologijos mokslininkė

prof. dr. Ainė Ramonaitė
Politologė

  dr. Rita Ražauskaitė
Ekologė

prof. dr. Egidijus Rimkus
Klimatologas

doc. dr. Goda Sadauskaitė
medikė, gastroenterologė

doc. dr. Ričardas Skorupskas
Geografas, kraštotvarkininkas

doc. dr. Gintautas Stankūnavičius
Hidrometeorologas, klimatologas

prof. dr. Ingrida Šaulienė
Aerobiologė

doc. dr. Laura Šukienė
Aerobiologė

dr. Vytenis Šumskas
Matematikas

prof. dr. Audronė Telešienė
Aplinkosaugos sociologė

doc. dr. Rolandas Tučas
Geografas

dokt. Neringa Tumėnaitė
Tarptautinio vystymosi ekspertė

 dr. Daiva Vaitkevičienė
Etnologė

prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, istorikas

prof. dr. Darijus Veteikis
Geografas

doc. dr. Jonas Volungevičius
Geografas, dirvožemininkas

Jūsų el. paštas – saugus. Asmeniniai duomenys tvarkomi Aplinkosaugos koalicijos pagal visus BDAR reikavimus. Plačiau apie privatumo politiką skaitykite čia.

Žurnalistus, norinčius gauti informaciją ir informuoti apie Girių spiečiaus veiklą, kviečiame rašyti į naujienos@giriuspiecius.lt

Naujienos

„Girių spiečius“ dalyvavo susitikime su Aplinkos ministerijos darbuotojais – gyvoji knyga pasiekė viceministrą bei miškų politikos grupę

Vasario 5-ąją  „Girių spiečiaus“ atstovai susitiko su Aplinkos ministerijos darbuotojais, atsakingais už miškų politiką. Šio…

„Girių spiečius“ susispietė A. Baranausko 190-mečio šventėje ir pristatė gyvąją knygą – „Anykščių šilelio“ balsas šiandien

Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus pakvietė „Girių spiečių“ prisijungti prie jų organizuojamos…

Kviečiame į Antano Baranausko 190 metų jubiliejaus šventėje vyksiantį renginį–akciją „Anykščių šilelio“ balsas šiandien

Šeštadienį, 2025 m. sausio 25 d., Anykščiuose minėsime Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines. Vienas iš…

Back To Top