„Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.
Nuo 2019 metų tarp politikų, visuomenės ir medienos pramonės atstovų vyko diskusijos, buvo kuriamas Nacionalinis miškų susitarimas, girdėjome daug pažadų, tačiau taip ir nesulaukėme būtinų pokyčių Lietuvos miškuose. Šiais metais vyriausybė imasi keisti miškų politiką nustatančius įstatymus, todėl spiečiamės dar gausiau ir susitelkę reikalaujame teisės aktuose įtvirtinti miškų tvarkymą ir apsaugą pagal šiandienos krizių diktuojamas šių laikų būtinybes, o ne tęsiant eikvojančias praeities praktikas. Galime ir turime dar kartą aiškiai parodyti politikams ir medienos pramonės atstovams – visuomenei reikia socialinių, gamtosauginių, ir svarbiausia miškų teikiamų klimato stabilizavimo bei valdymo naudų.
Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje yra smarkiai išbalansuotas. Tik 2,6 % miškų yra skirti rekreaciniam naudojimui, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, o likę 87,3 % – ūkiniai miškai, t.y. skirti auginti žaliavinę medieną. Net ir saugomose teritorijose daugiau nei pusę visų miškų sudaro ūkiniai, jie intensyviai kertami, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja. Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius. Iki šiol formuojant miškų politiką, tik medienos ir jos produktų gamyba yra laikoma remtina miškų ekonomikos šaka.
Lietuvos visuomenė vertina mišką kaip savaiminę vertybę, svarbią dvasinei ir fizinei sveikatai. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Tuo pačiu šalies miškai reikšmingai prisideda švelninant klimato kaitą. Todėl gamtą alinančios, brandaus miško nepaliekančios miškininkystės praktikos privalo keistis.
„Girių spiečiaus“ pagrindiniai siekiai
*Išskaičiuota pagal miškų grupių pasiskirstymą, pateiktą Valstybinės miškų tarnybos leidinyje „Lietuvos miškų ūkio statistika 2021“
Miškas yra svarbi mūsų tapatybės dalis. Žmogaus ir miško ryšys 2024 metais pripažintas nematerialaus Lietuvos kultūros paveldo vertybe. Ryšys su gamta kaip vienas iš esminių tapatybės elementų išryškėjo ir sudarant valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“. Joje pabrėžta, kad Lietuvos žmonės buvimą šalia gamtos supranta kaip žmogaus gero gyvenimo sąlygą, papildančią jo socialinio ir ekonominio saugumo poreikius.
Kviečiame iš esmės keisti institucinį požiūrį į miškus, kad jis priartėtų prie visuomenės nusiteikimo, atnaujintų bei kurtų šiuolaikinį tausojantį žmogaus santykį su gamta.
Tikime, kad bendromis pastangomis galime pasiekti, kad po 20 metų:
1. Bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų:
- bent 30% miškų, t.y. visas dabartinis saugomų teritorijų plotas, būtų skirti puoselėti gamtą ir kultūrinį bei dvasinį paveldą, bent trečdalis šių miškų virstų sengirėmis, turinčiomis griežtą apsaugą;
- papildomai bent 20% miškų sudarytų rekreacinės paskirties gamtiškai turtingi miestų ir priemiesčių miškai bei kitos nemedieninei ekonomikai svarbios teritorijos.
2. Lietuva garsėtų kaip išsaugotų ir atkurtų gamtiškai vertingų miškų šalis. Sugyvenimas su gamta taptų saikingo ir subalansuoto gyvenimo pamatu, mentaliteto dalimi, taip pat Lietuvos konkurenciniu pranašumu.
3. Lietuvos medienos pramonė būtų vis mažiau priklausoma nuo naujos žaliavinės medienos tiekimo, nes taikytų žiediškumo ir pakopinio medienos naudojimo principus.
Suprantame, kad reikės didelių pastangų ir valios keisti šiuo metu į medienos gamybą orientuotą miškininkystę. Norime, kad šis perėjimas būtų kuo teisingesnis ir sklandesnis. Todėl siūlome visų pirma imtis šių veiksmų:
- Perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms.
- Įgalinti ir skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus. Tokių savininkų gausėja, tačiau jų poreikiai vis dar nėra tinkamai atstovaujami, valstybės institucijos nesuteikia jiems palaikymo, į miškų ekosistemų saugojimą orientuotos pagalbos.
- Stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, uogauti, grybauti, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis.
- Užtikrinti, kad miško veiklų ir apsaugos planavimas būtų įtraukus, atviras ir kompleksinis, su vienoda atida atliepiantis ir ekonomines, ir ekologines, ir socialines miškų funkcijas.
- Sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų būti vedančioji organizacija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų.
- Įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus sutarimus. Pasiektas tik dalinis susitarimas ir jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai. Tačiau pasiektuose susitarimuose yra svarbių sprendimų. Raginame neatidėliojant užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti ir perkelti į teisės aktus.
Siekius ir pamatinius priesakus palaiko ir į „Girių spiečių“ buriasi:
Organizacijos, įmonės ir iniciatyvos:
Aplinkosaugos koalicija
Amalių bendruomenės centras
Anykščių Jurzdiko bendruomenė (Miško festivalis)
Arvydo Mockevičiaus bitininkystės ūkis
Asociacija „Gyvo Žalio“
Asociacija „Klaipėdos žalieji“
Asociacija „Laukinių gyvūnų globa“
Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Asociacija „Menoklis“
Bendruomenė „Gatakiemiškiai“
Birelių bendruomenė
Baltijos Šamanai, MB
Derlingas.lt
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Gamtos gidai
Girulių bendruomenė
Gyvatos
Humanity Consulting
International Society of Forest Therapy (ISFT)
Jogų ūkis
Kardokų bendruomenė
LBPA „Austėja“
Lietuvos aromaterapeutų asociacija
Lietuvos entomologų draugija
Lietuvos fitoterapijos sąjunga
Lietuvos gamtos draugija
Lietuvos geografų draugija
Lietuvos ornitologų draugija
Misgirių stovyklavietė
Miško terapijos ir edukacijos centras
Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija
Neries žygiai
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Piliečių iniciatyvinė grupė Šernų miškui išsaugoti
Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija
Šimonių girios bendruomenė
UAB „Ornitostogos“
UAB Green Thyme
Vykinto keliai, MB
Vokės bendruomenė
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“
VšĮ „Dzūkiški paporinimai“
VšĮ „Girių inspekcija“
VšĮ „Nature Restoration Fund“
VšĮ „Menų vektoriai”
VšĮ „Mikroempatija”
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“
VšĮ „Prigimtinės kultūros institutas“
VšĮ „Rūpi“
VšĮ „Samanukės“
VšĮ „Sengirės fondas“
VšĮ „Sielos sala“
VšĮ „Taurus Siekis“
VšĮ „Tvari idėja“
VšĮ „Verpėjos“
VšĮ „Žiedinė ekonomika“
Mokslininkai ir ekspertai:
dr. Rūta Aldonytė
Regeneracinės medicinos ekspertė, lektorė
prof. dr. Aistė Balžekienė
Sociologė
Rūta Baškytė
Saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ekspertė
dr. Simona Bekeraitė
Paleontologė
prof. dr. Eunice Blavascunas
Kultūros antropologė, aplinkotyrininkė
prof. dr. Donatas Brandišauskas
Aplinkos antropologijos ekspertas
doc. dr. Eduardas Budrys
Entomologas
dr. Audrius Čečys
Geologas
dr. Stanislovas Čepinskas
Humanitarinių mokslų daktaras
Marius Čepulis
Ornitologas
dokt. Aurelija Daugėlaitė
Architektė
dokt. Algis Davenis
Arboristas, ekologas
dokt. E. Lukas Dvilevičius
Kultūros geografas, lektorius
doc. dr. Sigita Girdzijauskienė
Psichologė
dr. Giedrė Godienė
Kraštovaizdžio geografė
dr. Gintarė Grašytė
Ornitologė
doc. m. dr. Margarita Jankauskaitė
Kraštovaizdžio geografė
dr. Salomėja Jastrumskytė
Humanitarinių mokslų daktarė
dr. Aivaras Jefanovas
Ekologinės antropologijos ekspertas, ekologas
dr. Laurynas Jukna
Geografas
prof. dr. Dovilė Krupickaitė
Geografė
mgr. Rūta Landgrebė
Aplinkotyrininkė, aplinkos teisės ekspertė
dr. Mindaugas Lapelė
Botanikas
dr. Laura Malinauskaitė
Transdisciplinių tvarumo studijų mokslininkė
dr. Ainis Pivoras
Biologas
dr. Žydrūnas Preikša
Miško ekologas
doc. dr. Regina Prapiestienė
Geografė
dokt. Daina Pupkevičiūtė
Socialinės antropologijos mokslininkė
prof. dr. Ainė Ramonaitė
Politologė
dr. Rita Ražauskaitė
Ekologė
prof. dr. Egidijus Rimkus
Klimatologas
doc. dr. Goda Sadauskaitė
medikė, gastroenterologė
doc. dr. Ričardas Skorupskas
Geografas, kraštotvarkininkas
doc. dr. Gintautas Stankūnavičius
Hidrometeorologas, klimatologas
prof. dr. Ingrida Šaulienė
Aerobiologė
doc. dr. Laura Šukienė
Aerobiologė
dr. Vytenis Šumskas
Matematikas
prof. dr. Audronė Telešienė
Aplinkosaugos sociologė
doc. dr. Rolandas Tučas
Geografas
dokt. Neringa Tumėnaitė
Tarptautinio vystymosi ekspertė
dr. Daiva Vaitkevičienė
Etnologė
prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, istorikas
prof. dr. Darijus Veteikis
Geografas
doc. dr. Jonas Volungevičius
Geografas, dirvožemininkas
Jūsų el. paštas – saugus. Asmeniniai duomenys tvarkomi Aplinkosaugos koalicijos pagal visus BDAR reikavimus. Plačiau apie privatumo politiką skaitykite čia.
Žurnalistus, norinčius gauti informaciją ir informuoti apie Girių spiečiaus veiklą, kviečiame rašyti į naujienos@giriuspiecius.lt
Naujienos
„Girių spiečius“ dalyvavo susitikime su Aplinkos ministerijos darbuotojais – gyvoji knyga pasiekė viceministrą bei miškų politikos grupę
Vasario 5-ąją „Girių spiečiaus“ atstovai susitiko su Aplinkos ministerijos darbuotojais, atsakingais už miškų politiką. Šio…
„Girių spiečius“ susispietė A. Baranausko 190-mečio šventėje ir pristatė gyvąją knygą – „Anykščių šilelio“ balsas šiandien
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus pakvietė „Girių spiečių“ prisijungti prie jų organizuojamos…
Kviečiame į Antano Baranausko 190 metų jubiliejaus šventėje vyksiantį renginį–akciją „Anykščių šilelio“ balsas šiandien
Šeštadienį, 2025 m. sausio 25 d., Anykščiuose minėsime Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines. Vienas iš…






































