skip to Main Content

„Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.

Nuo 2019 metų tarp politikų, visuomenės ir medienos pramonės atstovų vyko diskusijos, buvo kuriamas Nacionalinis miškų susitarimas, girdėjome daug pažadų, tačiau taip ir nesulaukėme būtinų pokyčių Lietuvos miškuose. Šiais metais vyriausybė imasi keisti miškų politiką nustatančius įstatymus, todėl spiečiamės dar gausiau ir susitelkę reikalaujame teisės aktuose įtvirtinti miškų tvarkymą ir apsaugą pagal šiandienos krizių diktuojamas šių laikų būtinybes, o ne tęsiant eikvojančias praeities praktikas. Galime ir turime dar kartą aiškiai parodyti politikams ir medienos pramonės atstovams – visuomenei reikia socialinių, gamtosauginių, ir svarbiausia miškų teikiamų klimato stabilizavimo bei valdymo naudų.

Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių – tik 2,6 % miškų yra skirti rekreaciniam naudojimui, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, o likę 87,3 % – ūkiniai miškai, t.y. skirti auginti žaliavinę medieną. Net ir saugomose teritorijose daugiau nei pusę visų miškų sudaro ūkiniai, jie intensyviai kertami, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja. Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius. Iki šiol formuojant miškų politiką, tik medienos ir jos produktų gamyba yra laikoma remtina miškų ekonomikos šaka. 

Lietuvos visuomenė vertina mišką kaip savaiminę vertybę, svarbią dvasinei ir fizinei sveikatai. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Tuo pačiu šalies miškai reikšmingai prisideda švelninant klimato kaitą. Todėl gamtą alinančios, brandaus miško nepaliekančios miškininkystės praktikos privalo keistis. 

„Girių spiečiaus“ pagrindiniai siekiai

1

*Išskaičiuota pagal miškų grupių pasiskirstymą, pateiktą Valstybinės miškų tarnybos leidinyje „Lietuvos miškų ūkio statistika 2021“

„Girių spiečiaus“ pamatiniai priesakai Lietuvos miškų naudojimui ir apsaugai:

1. Gamtos apsaugai skirti miškai užima pakankamus plotus ir užtikrina realią vertybių apsaugą bei atsikūrimą.

  • Bent 30 % miškų skirti ekosistemų apsaugai.
  • Saugomų teritorijų miškuose vykdomos tik saugojimo ir atkūrimo tikslus atitinkančios ūkinės priemonės gamtiškosios miškininkystės principais (privačiuose miškuose šis siekis įgyvendinamas palaipsniui per išpirkimą ir kompensacijas).
  • Bent 10 % Lietuvos miškų virsta sengirėmis, kurių apsaugą užtikrina rezervato statusas.
  • Užtikrinama visų sengirės bruožų turinčių miško fragmentų, esamų bei potencialių kertinių miško buveinių teisinė ir faktinė apsauga.
  • Visuose miškuose (ne tik saugomuose) nevykdomi ūkiniai darbai paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu (kovo-rugpjūčio mėn), užtikrinama visų saugomų rūšių tinkama apsauga.

2. Miškų politika įgalina miškus švelninti klimato krizę ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, kartu užtikrindama, kad klimato krizės sprendiniai derėtų su biologinės įvairovės krizės valdymo sprendiniais.

  • Didinamas CO2 kaupimas miškuose, CO2 kaupiant ir brandžiuose bei senėjančiuose miškuose, įskaitant dirvožemyje ir podirvyje. Brandūs miškai saugomi, veisiami nauji miški.
  • Prisitaikant prie klimato kaitos padarinių, formuojami daugiarūšiai ir įvairiaamžiai medynai, ypač šalia gyvenviečių.
  • Klimato kaitos krizės valdymo sprendiniai derinami su biologinės įvairovės išsaugojimu.
  • Taikoma visapusiškai CO2 išskyrimą ir sugėrimą miškų ekosistemose bei medienos produktuose apskaičiuojanti metodika. Formuojant miškų politiką atsižvelgiama į šiuos rodiklius.

3. Didėja socialinio prioriteto miškų plotai ir jų teikiamos naudos.

  • Bent 20 % miškų papildomai skiriami socialiniams, rekreaciniams, kultūriniams ir dvasiniams poreikiams.
  • Užtikrinama visuomenės teisė lankytis visuose miškuose, išskyrus griežtos apsaugos rezervatus, visuomenei sudaryta galimybė gauti informaciją apie miškuose esantį gamtos ir kultūrinį paveldą.
  • Saugomi ne tik kultūros ir gamtos paveldo objektai, bet ir jų fizinė bei vizualinė aplinka.
  • Prie gyvenviečių, miestų, urbanizuotose teritorijose augantys miškai tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, atsisakant plynų kirtimų, išlaikant nuolatinę medynų dangą.

4. Plėtojama ir stiprinama nemedieninė miškų ekonomika.

  • Sudaromas nemedieninės ekonomikos vystymo planas, sukuriamos sąlygos ekoturizmo, miško terapijos, žoliavimo bei bitininkystės miškuose ir kitoms alternatyvioms su miško naudojimu susijusioms ekonominėms veikloms.
  • Lietuva tampa sveikatinimo miškuose ir gamtinio turizmo lydere Europoje.
  • Kirtimų apimtys Lietuvoje palaipsniui mažėja. Mediena naudojama taupiai: mažinamas rąstų eksportas, medienos produktai tarnauja ilgai, taisomi, kiek galima daugiau kartų pernaudojami ir perdirbami.

5. Miškų politika formuojama ir vykdoma remiantis visapusiškomis mokslo žiniomis, informuojant ir įtraukiant visuomenę.

  • Visuomenė gali laisvai ir patogiai gauti informaciją apie miškų būklę, planuojamus ir vykdomus miško kirtimus ir kitas miškuose vykdomas veiklas, o taip pat – dalyvauti su miškais susijusių sprendimų priėmime.
  • Miškų tvarkymas planuojamas įvertinus ekologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, tvarkymo dokumentus rengia atestuoti visų trijų sričių žinių turintys specialistai.
  • Miškai vystomi orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą. Didėja šalies miškingumas, daugėja įvairiarūšių, įvairiaamžių miškų, jie formuojami ten, kur jų labiausiai trūksta ir kur jie teikia didžiausią ekologinę naudą, stiprina šalies gamtinį karkasą ir užtikrina kraštovaizdžio geoekologinį stabilumą.

Siekius ir pamatinius priesakus palaiko ir į „Girių spiečių“ buriasi:

Organizacijos, įmonės ir iniciatyvos:

Aplinkosaugos koalicija

Amalių bendruomenės centras

Anykščių Jurzdiko bendruomenė (Miško festivalis)

Arvydo Mockevičiaus bitininkystės ūkis

Asociacija „Gyvo Žalio“

Asociacija „Klaipėdos žalieji“

Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“

Asociacija „Menoklis“

Bendruomenė „Gatakiemiškiai“

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“

Gamtos gidai

Girulių bendruomenė

Humanity Consulting

International Society of Forest Therapy (ISFT)

Kardokų bendruomenė

LBPA „Austėja“

Lietuvos aromaterapeutų asociacija

Lietuvos entomologų draugija

Lietuvos fitoterapijos sąjunga

Lietuvos gamtos draugija

Lietuvos geografų draugija

Lietuvos ornitologų draugija

Misgirių stovyklavietė

Miško terapijos ir edukacijos centras

Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija

Neries žygiai

„Pasimatuok eigulio kepurę”

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

Piliečių iniciatyvinė grupė Šernų miškui išsaugoti

Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija

Šimonių girios bendruomenė

UAB „Ornitostogos“

Vokės bendruomenė

VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“

VšĮ „Girių inspekcija“

VšĮ „Menų vektoriai”

VšĮ „Mikroempatija”

VšĮ „Nature Restoration Fund“

VšĮ „Prigimtinės kultūros institutas“

VšĮ „Rūpi“

VšĮ „Samanukės“

VšĮ „Sengirės fondas“

VšĮ „Verpėjos“

VšĮ „Žiedinė ekonomika“

VšĮ „Taurus Siekis“

VšĮ „Tvari idėja“

Mokslininkai ir ekspertai:

vyr. mokslo darbuotoja Rūta Aldonytė
Regeneracinės medicinos ekspertė

prof. dr. Aistė Balžekienė
Sociologė

Rūta Baškytė
Saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ekspertė

  Dr. Simona Bekeraitė
Paleontologė

prof. dr. Donatas Brandišauskas
Aplinkos antropologijos ekspertas

dr. Audrius Čečys
Geologas

dr. Stanislovas Čepinskas
Humanitarinių mokslų daktaras

Marius Čepulis
Ornitologas

  Aurelija Daugėlaitė
Architektė, doktorantė

dokt. Algis Davenis
Arboristas, ekologas

dokt. lekt. E. Lukas Dvilevičius
Kultūros geografas

dr. Giedrė Godienė
Kraštovaizdžio geografė

dr. Gintarė Grašytė
Ornitologė

doc. m. dr. Margarita Jankauskaitė
Kraštovaizdžio geografė

  vyr. mokslo darbuotoja, dr. Salomėja Jastrumskytė
Humanitarinių mokslų daktarė

dr. Aivaras Jefanovas
Ekologinės antropologijos ekspertas, ekologas

dr. Laurynas Jukna
Geografas

prof. dr. Dovilė Krupickaitė
Geografė

dr. Mindaugas Lapelė
Botanikas

dr. Laura Malinauskaitė
Transdisciplinių tvarumo studijų mokslininkė

dr. Ainis Pivoras
Biologas

dr. Žydrūnas Preikša
Miško ekologas

doc. dr. Regina Prapiestienė
Geografė

prof. dr. Ainė Ramonaitė
Politologė

  dr. Rita Ražauskaitė
Ekologė

prof. dr. Egidijus Rimkus
Klimatologas

doc. dr. Ričardas Skorupskas
Geografas, kraštotvarkininkas

doc. dr. Gintautas Stankūnavičius
Hidrometeorologas, klimatologas

prof. dr. Ingrida Šaulienė
Aerobiologė

doc. dr. Laura Šukienė
Aerobiologė

dr. Vytenis Šumskas
Matematikas

prof. dr. Audronė Telešienė
Aplinkosaugos sociologė

doc. dr. Rolandas Tučas
Geografas

hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė
Etnologė

prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, istorikas

prof. dr. Darijus Veteikis
Geografas

doc. dr. Jonas Volungevičius
Geografas, dirvožemininkas

Jūsų el. paštas – saugus. Asmeniniai duomenys tvarkomi Aplinkosaugos koalicijos pagal visus BDAR reikavimus. Plačiau apie privatumo politiką skaitykite čia.

Žurnalistus, norinčius gauti informaciją ir informuoti apie Girių spiečiaus veiklą, kviečiame rašyti į naujienos@giriuspiecius.lt

Naujienos

„Girių spiečius“ kreipėsi dėl neveiksnumo keičiant Lietuvos miškų politiką

„Girių spiečius“  kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo narius. Ragina stabdyti Valstybės įmonės (VĮ) Valstybinių…

Kreipimasis dėl miškų ateities

Balandžio 22 d., Pasaulinės Žemės dienos proga, 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad iškirstus miškus nepakanka atsodinti. Tam, kad miškų ekosistemos išliktų ir klestėtų, būtina mažinti ūkinių kirtimų užmojus, ypač saugomose teritorijose ir prie gyvenviečių, ir reikšmingesnę dalį miškų skirti gamtai ir rekreacijai.

Plynų sanitarinių kirtimų leidimai apima ir saugomas gamtines buveines, ir draustinius

Įsisiūbuojant skandalui dėl Valstybinės miškų urėdijos vykdomų plynų sanitarinių kirtimų ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose, Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad šie kirtimai nevykdomi saugomose teritorijose, tačiau išduotų leidimų analizė rodo priešingai.
Back To Top