„Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.
Nuo 2019 metų tarp politikų, visuomenės ir medienos pramonės atstovų vyko diskusijos, buvo kuriamas Nacionalinis miškų susitarimas, girdėjome daug pažadų, tačiau taip ir nesulaukėme būtinų pokyčių Lietuvos miškuose. Šiais metais vyriausybė imasi keisti miškų politiką nustatančius įstatymus, todėl spiečiamės dar gausiau ir susitelkę reikalaujame teisės aktuose įtvirtinti miškų tvarkymą ir apsaugą pagal šiandienos krizių diktuojamas šių laikų būtinybes, o ne tęsiant eikvojančias praeities praktikas. Galime ir turime dar kartą aiškiai parodyti politikams ir medienos pramonės atstovams – visuomenei reikia socialinių, gamtosauginių, ir svarbiausia miškų teikiamų klimato stabilizavimo bei valdymo naudų.
Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių – tik 2,6 % miškų yra skirti rekreaciniam naudojimui, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, o likę 87,3 % – ūkiniai miškai, t.y. skirti auginti žaliavinę medieną. Net ir saugomose teritorijose daugiau nei pusę visų miškų sudaro ūkiniai, jie intensyviai kertami, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja. Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius. Iki šiol formuojant miškų politiką, tik medienos ir jos produktų gamyba yra laikoma remtina miškų ekonomikos šaka.
Lietuvos visuomenė vertina mišką kaip savaiminę vertybę, svarbią dvasinei ir fizinei sveikatai. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Tuo pačiu šalies miškai reikšmingai prisideda švelninant klimato kaitą. Todėl gamtą alinančios, brandaus miško nepaliekančios miškininkystės praktikos privalo keistis.
„Girių spiečiaus“ pagrindiniai siekiai
*Išskaičiuota pagal miškų grupių pasiskirstymą, pateiktą Valstybinės miškų tarnybos leidinyje „Lietuvos miškų ūkio statistika 2021“
„Girių spiečiaus“ pamatiniai priesakai Lietuvos miškų naudojimui ir apsaugai:
1. Gamtos apsaugai skirti miškai užima pakankamus plotus ir užtikrina realią vertybių apsaugą bei atsikūrimą.
- Bent 30 % miškų skirti ekosistemų apsaugai.
- Saugomų teritorijų miškuose vykdomos tik saugojimo ir atkūrimo tikslus atitinkančios ūkinės priemonės gamtiškosios miškininkystės principais (privačiuose miškuose šis siekis įgyvendinamas palaipsniui per išpirkimą ir kompensacijas).
- Bent 10 % Lietuvos miškų virsta sengirėmis, kurių apsaugą užtikrina rezervato statusas.
- Užtikrinama visų sengirės bruožų turinčių miško fragmentų, esamų bei potencialių kertinių miško buveinių teisinė ir faktinė apsauga.
- Visuose miškuose (ne tik saugomuose) nevykdomi ūkiniai darbai paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu (kovo-rugpjūčio mėn), užtikrinama visų saugomų rūšių tinkama apsauga.
2. Miškų politika įgalina miškus švelninti klimato krizę ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, kartu užtikrindama, kad klimato krizės sprendiniai derėtų su biologinės įvairovės krizės valdymo sprendiniais.
- Didinamas CO2 kaupimas miškuose, CO2 kaupiant ir brandžiuose bei senėjančiuose miškuose, įskaitant dirvožemyje ir podirvyje. Brandūs miškai saugomi, veisiami nauji miški.
- Prisitaikant prie klimato kaitos padarinių, formuojami daugiarūšiai ir įvairiaamžiai medynai, ypač šalia gyvenviečių.
- Klimato kaitos krizės valdymo sprendiniai derinami su biologinės įvairovės išsaugojimu.
- Taikoma visapusiškai CO2 išskyrimą ir sugėrimą miškų ekosistemose bei medienos produktuose apskaičiuojanti metodika. Formuojant miškų politiką atsižvelgiama į šiuos rodiklius.
3. Didėja socialinio prioriteto miškų plotai ir jų teikiamos naudos.
- Bent 20 % miškų papildomai skiriami socialiniams, rekreaciniams, kultūriniams ir dvasiniams poreikiams.
- Užtikrinama visuomenės teisė lankytis visuose miškuose, išskyrus griežtos apsaugos rezervatus, visuomenei sudaryta galimybė gauti informaciją apie miškuose esantį gamtos ir kultūrinį paveldą.
- Saugomi ne tik kultūros ir gamtos paveldo objektai, bet ir jų fizinė bei vizualinė aplinka.
- Prie gyvenviečių, miestų, urbanizuotose teritorijose augantys miškai tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, atsisakant plynų kirtimų, išlaikant nuolatinę medynų dangą.
4. Plėtojama ir stiprinama nemedieninė miškų ekonomika.
- Sudaromas nemedieninės ekonomikos vystymo planas, sukuriamos sąlygos ekoturizmo, miško terapijos, žoliavimo bei bitininkystės miškuose ir kitoms alternatyvioms su miško naudojimu susijusioms ekonominėms veikloms.
- Lietuva tampa sveikatinimo miškuose ir gamtinio turizmo lydere Europoje.
- Kirtimų apimtys Lietuvoje palaipsniui mažėja. Mediena naudojama taupiai: mažinamas rąstų eksportas, medienos produktai tarnauja ilgai, taisomi, kiek galima daugiau kartų pernaudojami ir perdirbami.
5. Miškų politika formuojama ir vykdoma remiantis visapusiškomis mokslo žiniomis, informuojant ir įtraukiant visuomenę.
- Visuomenė gali laisvai ir patogiai gauti informaciją apie miškų būklę, planuojamus ir vykdomus miško kirtimus ir kitas miškuose vykdomas veiklas, o taip pat – dalyvauti su miškais susijusių sprendimų priėmime.
- Miškų tvarkymas planuojamas įvertinus ekologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, tvarkymo dokumentus rengia atestuoti visų trijų sričių žinių turintys specialistai.
- Miškai vystomi orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą. Didėja šalies miškingumas, daugėja įvairiarūšių, įvairiaamžių miškų, jie formuojami ten, kur jų labiausiai trūksta ir kur jie teikia didžiausią ekologinę naudą, stiprina šalies gamtinį karkasą ir užtikrina kraštovaizdžio geoekologinį stabilumą.
Siekius ir pamatinius priesakus palaiko ir į „Girių spiečių“ buriasi:
Organizacijos, įmonės ir iniciatyvos:
Aplinkosaugos koalicija
Amalių bendruomenės centras
Anykščių Jurzdiko bendruomenė (Miško festivalis)
Arvydo Mockevičiaus bitininkystės ūkis
Asociacija „Gyvo Žalio“
Asociacija „Klaipėdos žalieji“
Asociacija „Laukinių gyvūnų globa“
Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Asociacija „Menoklis“
Bendruomenė „Gatakiemiškiai“
Birelių bendruomenė
Baltijos Šamanai, MB
Derlingas.lt
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Gamtos gidai
Girulių bendruomenė
Gyvatos
Humanity Consulting
International Society of Forest Therapy (ISFT)
Jogų ūkis
Kardokų bendruomenė
LBPA „Austėja“
Lietuvos aromaterapeutų asociacija
Lietuvos entomologų draugija
Lietuvos fitoterapijos sąjunga
Lietuvos gamtos draugija
Lietuvos geografų draugija
Lietuvos ornitologų draugija
Misgirių stovyklavietė
Miško terapijos ir edukacijos centras
Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija
Neries žygiai
„Pasimatuok eigulio kepurę”
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Piliečių iniciatyvinė grupė Šernų miškui išsaugoti
Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija
Šimonių girios bendruomenė
UAB „Ornitostogos“
UAB Green Thyme
Vykinto keliai, MB
Vokės bendruomenė
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“
VšĮ „Dzūkiški paporinimai“
VšĮ „Girių inspekcija“
VšĮ „Nature Restoration Fund“
VšĮ „Menų vektoriai”
VšĮ „Mikroempatija”
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“
VšĮ „Prigimtinės kultūros institutas“
VšĮ „Rūpi“
VšĮ „Samanukės“
VšĮ „Sengirės fondas“
VšĮ „Sielos sala“
VšĮ „Taurus Siekis“
VšĮ „Tvari idėja“
VšĮ „Verpėjos“
VšĮ „Žiedinė ekonomika“
Mokslininkai ir ekspertai:
dr. Rūta Aldonytė
Regeneracinės medicinos ekspertė, lektorė
prof. dr. Aistė Balžekienė
Sociologė
Rūta Baškytė
Saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ekspertė
dr. Simona Bekeraitė
Paleontologė
prof. dr. Eunice Blavascunas
Kultūros antropologė, aplinkotyrininkė
prof. dr. Donatas Brandišauskas
Aplinkos antropologijos ekspertas
doc. dr. Eduardas Budrys
Entomologas
dr. Audrius Čečys
Geologas
dr. Stanislovas Čepinskas
Humanitarinių mokslų daktaras
Marius Čepulis
Ornitologas
dokt. Aurelija Daugėlaitė
Architektė
dokt. Algis Davenis
Arboristas, ekologas
dokt. E. Lukas Dvilevičius
Kultūros geografas, lektorius
doc. dr. Sigita Girdzijauskienė
Psichologė
dr. Giedrė Godienė
Kraštovaizdžio geografė
dr. Gintarė Grašytė
Ornitologė
doc. m. dr. Margarita Jankauskaitė
Kraštovaizdžio geografė
dr. Salomėja Jastrumskytė
Humanitarinių mokslų daktarė
dr. Aivaras Jefanovas
Ekologinės antropologijos ekspertas, ekologas
dr. Laurynas Jukna
Geografas
prof. dr. Dovilė Krupickaitė
Geografė
mgr. Rūta Landgrebė
Aplinkotyrininkė, aplinkos teisės ekspertė
dr. Mindaugas Lapelė
Botanikas
dr. Laura Malinauskaitė
Transdisciplinių tvarumo studijų mokslininkė
dr. Ainis Pivoras
Biologas
dr. Žydrūnas Preikša
Miško ekologas
doc. dr. Regina Prapiestienė
Geografė
dokt. Daina Pupkevičiūtė
Socialinės antropologijos mokslininkė
prof. dr. Ainė Ramonaitė
Politologė
dr. Rita Ražauskaitė
Ekologė
prof. dr. Egidijus Rimkus
Klimatologas
doc. dr. Goda Sadauskaitė
medikė, gastroenterologė
doc. dr. Ričardas Skorupskas
Geografas, kraštotvarkininkas
doc. dr. Gintautas Stankūnavičius
Hidrometeorologas, klimatologas
prof. dr. Ingrida Šaulienė
Aerobiologė
doc. dr. Laura Šukienė
Aerobiologė
dr. Vytenis Šumskas
Matematikas
prof. dr. Audronė Telešienė
Aplinkosaugos sociologė
doc. dr. Rolandas Tučas
Geografas
dokt. Neringa Tumėnaitė
Tarptautinio vystymosi ekspertė
dr. Daiva Vaitkevičienė
Etnologė
prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, istorikas
prof. dr. Darijus Veteikis
Geografas
doc. dr. Jonas Volungevičius
Geografas, dirvožemininkas
Jūsų el. paštas – saugus. Asmeniniai duomenys tvarkomi Aplinkosaugos koalicijos pagal visus BDAR reikavimus. Plačiau apie privatumo politiką skaitykite čia.
Žurnalistus, norinčius gauti informaciją ir informuoti apie Girių spiečiaus veiklą, kviečiame rašyti į naujienos@giriuspiecius.lt
Naujienos
„Girių spiečiaus“ sambūrio nariai pateikė pasiūlymus ir pastabas naujajai Miškų įstatymo redakcijai
„Girių spiečiaus“ sambūrio nariai – „Aplinkosaugos koalicija“, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, VšĮ „Sengirės fondas“, Šimonių…
„Girių spiečius“ kreipėsi dėl neveiksnumo keičiant Lietuvos miškų politiką
„Girių spiečius“ kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo narius. Ragina stabdyti Valstybės įmonės (VĮ) Valstybinių…