Miškų įstatymo klausymai Seime baigėsi: „Girių spiečius“ palaiko Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymus
Spalio 28 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas surengė paskutinius klausymus dėl Miškų įstatymo projekto (Nr. XIVP-3933). Pasiūlymus teikusios organizacijos juos pristatė komiteto nariams. Kiekvienam pasisakymui skirta iki penkių minučių.
„Girių spiečiaus“ organizacijos ir bendruomenės išsakė palaikymą Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymams. Šie pasiūlymai turi tapti minimaliu projekto taisymo pagrindu. Tą pačią poziciją išdėstėme spalio 15 d. kreipimesi į komitetą ir Aplinkos ministeriją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras ir Gamtos tyrimų centras pabrėžė šio miškų įstatymo projekto trūkumus iš gamtos mokslų perspektyvos.
Aplinkos ministerija savo projektą vadina kompromisiniu. „Girių spiečius“ su tokiu vertinimu nesutinka: griežčiausios apsaugos miškai sudarytų vos 2,6 proc., o net ekosistemų apsaugos (IIA) ir rekreaciniuose miškuose (IIB) būtų leidžiami grupiniai atvejiniai kirtimai, įstatyme nebeišlaikant gamtinės brandos reikalavimo. Taip paliekama galimybė medynus palaipsniui iškirsti ir pakeisti jaunuolynais ten, kur pirmenybė turėtų tekti buveinių, rūšių, kraštovaizdžio apsaugai ir visuomenės poilsiui. Jaunuolynas neatstoja seno miško buveinių ir žmonėms svarbios miško aplinkos.
Ką būtina įtvirtinti įstatyme?
- Pakankamą saugomų miškų plotą. I, II ir III grupių miškai turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. šalies miškų. Bent 10 proc. miškų turi būti saugomi griežtai, kad išliktų esamos ir galėtų formuotis naujos sengirės.
- Didesnę valstybinių miškų apsaugą saugomose teritorijose. IV grupės valstybiniai miškai nacionaliniuose parkuose turi būti priskirti ekosistemų apsaugos (IIA) grupei, o kitose saugomose teritorijose – ne žemesnei kaip III grupei.
- Privalomą gamtiškąją miškininkystę III grupės miškuose. Juose turi būti išlaikoma nuolatinė miško danga, atsisakant plynųjų ir supaprastintų atvejinių kirtimų.
- Galimybę savininkams ir visuomenei rinktis miško apsaugą. Įstatymas turi sudaryti sąlygas savininkams pasirinkti saugoti mišką. Valstybinė miškų tarnyba turi veikti kaip kompetencijų, metodinės pagalbos ir tarpininkavimo centras, padedantis susitarti dėl apsaugos. Reikalinga aiški tvarka, pagal kurią mišku suinteresuota visuomenė galėtų prisidėti prie jo išsaugojimo išpirkimo, nuomos, apsaugos sutarčių ar kitais susitarimais.
- Visos miško ekosistemos būklės stebėseną ir realų visuomenės dalyvavimą. Stebėsena turi apimti biologinę įvairovę, apsaugines funkcijas ir kitas miškų vertes, neapsiriboti medienos rodikliais. Visuomenė turi galėti daryti įtaką sprendimams dėl miškų tvarkymo ir naudojimo.
Po klausymų laukia projekto svarstymas komitete. Aplinkos ministerija tikisi, kad pataisos bus priimtos dar šioje Seimo sesijoje. Kviečiame Seimo narius užtikrinti, kad galutinis įstatymo tekstas įgyvendintų Nacionalinį miškų susitarimą ir Seimo rezoliuciją „Dėl miškų politikos“. Miškams reikia esminių, o ne kosmetinių pakeitimų.
Miškų įstatymo klausymai: įrašas ir pasisakymai
Visas spalio 28 d. posėdžio įrašas – klausymų pradžia nuo 20 min.
Pasisakymai išvardyti pagal jų laiką įraše:
- Lietuvos fitoterapijos sąjunga – 29:09
- Sengirės fondas – 33:00
- Aplinkosaugos koalicija – 1:11:57
- Lietuvos geografų draugija – 1:38:43
- Prigimtinės kultūros institutas – 1:43:33
- Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja“ – 1:46:53
- Asociacija „Gyvo žalio“ – 1:58:08
- Šimonių girios bendruomenė – 2:04:13
- Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras – 2:10:33
- Gamtos tyrimų centras – 2:18:58
