skip to Main Content

Dėl LR miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų

2023-0727 Aplinkosaugos koalicija parengė ir išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų.

Su pilnu dokumentu galite susipažinti Aplinkosaugos koalicijos svetainėje.

Citata iš rašto:

„Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų, pateiktų el. paštu 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. D8(E)-3918, o taip pat skelbtų TAIS sistemoje[1].

Mūsų vertinimu, teikiamas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas (toliau – Projektas) yra vienpusiškas, orientuotas į miškų eksploatavimo medienai ruošti poreikius. Nauja redakcija parengtas Miškų įstatymas (toliau – Įstatymas) išlieka Miškų ūkio įstatymu, nesprendžia įsisenėjusių problemų ir neatliepia šių dienų miškotvarkai ir miškininkystei keliamų uždavinių. Įstatymo projektas turi būti iš esmės taisomas, o įsisenėjusias problemas siūlome nedelsiant spręsti mažesnės apimties į šias problemas orientuotais Įstatymo pakeitimais, jei ši Įstatymo projekto redakcija nebus operatyviai pakeista.

Šiandien reikalingas kompleksiškas naujo požiūrio Miškų įstatymas. Juo turėtų būti kuriamos sąlygos ne tik miškų ūkiui vystyti, bet ir kitoms įvairiapusėms visuomenei reikalingoms  miško naudoms tinkamai plėtoti ir miškams, miškų ekosistemoms saugoti. Jis turėtų reglamentuoti ne tik miško eksploatavimą, bet ir ekologinių bei socialinių miško funkcijų klausimus. Projekte pasigendame rekreacinių, kultūrinių miško išteklių įvardijimo ir reglamentavimo, sengirių apsaugos, gamtiškos miškininkystės sampratos įteisinimo ir daugelio kitų šių dienų miškininkystei aktualių temų.

Simptomiška, kad Projekte siūloma įteisinti pasenusią iki nepertraukiamo medienos tiekimo susiaurintą darnumo sampratą: “Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo”. Tokia samprata neturi nieko bendro su darniu miško naudojimu ir iš esmės prieštarauja ES miškų strategijoje cituojamai tvarios miškotvarkos sampratai:  “Tvari miškotvarka – tai miško žemės priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.”

Teikiamu Projektu išlaikomas ir net sustiprinamas ūkinės, į medienos ruoštą orientuotos miškininkystės ekspertų dominavimas formuojant miškų politiką ir planuojant veiklas. Dar daugiau, iš bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų leidžiama kurtis tik privačių miškų savininkų asociacijoms ir kooperatyvams, ignoruojant kitas suinteresuotas šalis. Ironiška, kad pagal šį Projektą privataus miško savininkai neturėtų prievolės prisidėti surenkant bendrųjų reikmių lėšas.

Visos šalies, jos visuomenės labui būtina, kad miškų plėtra, naudojimas ir apsauga būtų planuojama ir derinama visuose lygmenyse.  Ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas turi atliepti integruotą požiūrį ir derėti su kitų sričių poreikiais bei teritoriniais sprendiniais. Tuo tarpu Projektu ignoruojama bendra visoms šalies sritims taikoma teritorijų planavimo logika, mažinamos teisinės galimybės kitų sričių specialistams ir visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą. Nesuprantama, kodėl Projektu eliminuojamos galiojančios nuostatos, susijusios su specialiuoju miškų planavimu, atsisakoma platesnio miškų planavimo dokumentų sistemos ir atskirų planavimo dokumentų tipų pristatymo, koncentruojantis tik į vidinės miškotvarkos projektus.

Nepritariame siūlomai idėjai, kad miškų grupių priskyrimas vyktų vien tiesmuku teisės aktų įgyvendinimu. Teritorijų planavimo sistema žymiai labiau užtikrina tarpdisciplininių komandų bendradarbiavimą ir įvairių sričių kompetencijų taikymą, kvalifikacijos kėlimą, reikalauja atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius, laikmečio specifiką, suinteresuotų grupių nuomonę, politinę valią, turi įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus.

Projektu nesprendžiama įsisenėjusi problema, t. y. II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinės paskirties) miškų ploto mažėjimas dėl 2015 m. priimtų Įstatymo pakeitimų. Projekte numatoma, kad ši opi problema būtų sprendžiama tik nuo 2027 m., kuomet įsigaliotų nauja miškų grupių sistema, o tai yra neleistinai vėlai.

Įstatyme trūksta tolygumo ir nuoseklumo. Kaip jau minėta, dalis miškotvarkos uždavinių, ypač susijusių su ekologinėmis ir socialinėmis miško funkcijomis, iš viso nėra minimi, tačiau skyriai aprašantys miškų ūkio pareigybes ir jų veiklos reglamentavimą (“Miškotvarkos projektų rengėjai”, “Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos reglamentavimas” ir “Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas”) 26 puslapių dokumente užima net 5 puslapius.

Projekte yra siūloma ir naudingų pakeitimų, sprendžiančių esamas problemas. Pavyzdžiui, plynų ir atvejinių kirtimų apribojimas dalyje saugomų teritorijų, tikslesnis kirtimų už elektros oro linijų apsaugos zonos reglamentavimas. Šie svarbūs punktai galėtų ir turėtų būti išlaikomi teikiant mažesnės apimties Įstatymo pakeitimus arba integruoti į iš esmės pakoreguotą Įstatymo projektą.

Atsižvelgdami į šias esmines pastabas, prašome ir siūlome:

Priede I pateikiame ES miškų strategijos (ir NMS susitarimų apžvalgą). Siūlome ES miškų strategiją naudoti kaip pagrindą iš esmės taisant įstatymą.

Priede II pateikiame pradinį mums žinomų neatidėliotinai spręstinų problemų sąrašą.

Su pilnu dokumentu galite susipažinti Aplinkosaugos koalicijos svetainėje.

Back To Top