Šimonių girios kirtimų dūzgės
„Girių spiečiaus“ narei Šimonių girios bendruomenei žaibiškai sureagavus į Šimonių girios naikinimą, buvo suspėta sustabdyti Europos Bendrijos svarbos buveinės iškirtimą. Tad spalio 7 dieną bendruomenė pakvietė visus, kam rūpi, susirinkti į dūzges, kuriose aktyviai dalyvavo ir kiti spiečiaus nariai.
Atvykus į įvykių centrą – Inkūnų kaimą visus susirinkusiuosius švietė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės pasakojimas apie Šimonių girios apsaugą ir tos apsaugos trūkumus. O vėliau visi svečiai buvo pakviesti dalyvauti įgyvendinant Manto Maziliausko instaliaciją „S i e l ų k i r č i a i“.
Citata iš Linos Paškevičiūtės: „Šimonių girioje vyksta sujudimas, nes pasirodo pažadas, kad „Šimonių giria bus saugoma dar labiau“ neveikia. O ir „saugoma“ yra toks labai santykinis, ypač jei supranti, kad Lietuvoje realiai yra razinkinė apsauga, o Šimonių giria yra bene ryškiausias to pavyzdys.
Pirmiausia, apie razinkinę apsaugą, pasitelkiant Šimonių girios pavyzdį. Tokią apsaugą girdžiu vadinant tiksliąją apsauga. Tai va iš visos Šimonių girios, kuri visa yra Natura2000 teritorija, realiai yra apsaugoti tik oranžinė teritorija (draustiniai) prie upės ir raudoni taškai (EB svarbos buveinės) likusiame miške. Man tai primena pyragą su varškės sluoksneliu ir razinomis. Viso labo tai sudaro kokius 10% girios. O kitur daugiausia cituoju „Plotuose, kuriuose nėra nustatyti apsaugos tikslai, ir toliau bus leidžiama miškų, žemės ūkio ir kita veikla.“
Įdomu tai, kad visa ši teritorija, nors jos apsaugota labai mažai, įskaičiuojama į tuos 18%, kuriuos teigiama užima Lietuvos saugomos teritorijos.
Šį trečiadienį Šimonių girioje kilo sujudimas, nes, pasirodo, net ir tų razinkų nesugebama apsaugoti. FSC sertifikuota švedų įmonė paprašė leidimo iškirsti vieną tų razinų, nors teoriškai ji net ir teisiškai saugoma, o Valstybinė miškų tarnyba išdavė leidimą. Ir tik bendruomenės pastangomis leidimas sustabdytas, o šiandien girioje susitinka institucijos. Man labai įdomu, ar jos padėkos bendruomenei.
Apsaugoti tas razinas yra minimumų minimumas. FSC sertifikuota įmonė turėtų žinoti apie gamtines vertybes savo valdose, bendrauti su bendruomenėmis ir elgtis ženkliai tvariau nei to reikalauja teisės aktai. O apie Valstybinės miškų tarnybos kliurką tai net nėra ką daug rašyti.
Bet toks minimumų minimumas prasilenkia su sveiku suvokimu, kas yra saugomos teritorijos. Todėl „Girių spiečius“ ir siekia, kad visose saugomose teritorijose būtų apsaugotos ne tik razinkos, o visame plote vykdoma gamtai artima miškininkystė. Tai leistų ateityje buveinių (razinų) daugėti, nes juk tam ir steigiamos saugomos teritorijos.
Apie tai pažadėjau papasakoti minėtose Šimonių girios kirtimų dūzgėse. Nes kuo daugiau žmonių supras, kokioje graudžioje situacijoje esame su razinkine apsauga, kai realiai tik kokį trečdalį saugomų teritorijų galima vadinti saugomomis, tuo greičiau išjudėsime iš dabartinės blogos situacijos.“
