„Girių spiečius“ susitiko su Premjere: valstybė gamtoje ar už jos ribų?

Susitikimas su Premjere: Mažos pergalės ir įtraukumo žaidimo rizikos

Spalio 23 d. įvyko „Girių spiečiaus“ susitikimas su Premjere Inga Ruginiene, paskatintas Vyriausybės programos vizijos, kuri, mūsų akimis, per daug orientuota į medienos pramonės interesus. Pats susitikimas davė du konkrečius, nors ir minimalius, rezultatus: pažadą, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) liks Aplinkos ministerijos pavaldume, ir patvirtinimą, kad jau sutarti Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) punktai bus perkeliami į teisės aktus.

Tai yra svarbūs, bet minimalūs laimėjimai – iš esmės, išvengėme blogiausio scenarijaus. Gavome pažadų, tačiau pabrėžiame, kad atsakingai politiką formuojančioje valdžioje, girdinčioje didesnės dalies visuomenės lūkesčius, šių klausimų išvis neturėjo kilti. Formalus dialogo atvėrimas kelia pagrįstą skepticizmą, ar jis ir vėl nevirs tik įtraukumo žaidimu – situacija, kai visos pusės formaliai išklausomos, tačiau sprendimai priimami atsižvelgiant tik į vieną pusę.

Įteikėme Premjerei žinutę apie tai, kas neskaičiuojama kubiniais metrais

Susitikime su Premjere Inga Ruginiene, greta visų racionalių argumentų ir faktų, įteikėme jai ir simbolinę dovaną – gyvąja knygelę „Anykščių šilelio“ balsas šiandien. Knygelę išleidome šiemet minint 190-ąsias Antano Baranausko gimimo metines.

Kodėl? Nes tai yra geriausias priminimas, kad lietuvio ryšys su mišku yra nemateriali paveldo vertybė, giliai įsišaknijusi mūsų tapatybėje. Mes, „Girių spiečius“, esame šio ryšio tąsa. Būtent šio supratimo ir pasigedome Vyriausybės komunikacijoje.

Po susitikimo Premjerės „Facebook“ nuskambėjusi frazė apie rūpimų klausimų girdėjimą ir norą „ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti pusiausvyrą tarp gamtos ir valstybės interesų“ yra geras ideologinio atotrūkio pavyzdys. Ši formuluotė dirbtinai supriešina gamtą ir valstybę, tarsi tai būtų du konkuruojantys subjektai. Nustumia gamtą į išorės, kurią reikia subalansuoti ar pažaboti, poziciją.

Mūsų žinutė yra priešinga: gamta nėra kliūtis valstybei, ji yra valstybės pamatas, jos piliečių psichologinės bei fizinės sveikatos garantas. Jos saugojimas yra vienas svarbiausių valstybės interesų.

Būtent todėl „Anykščių šilelio“ balsas šiandien – nuo A. Baranausko poeminio kvietimo iki „Girių spiečiaus“ bendruomenės kreipimųsi saugoti miškus išlieka svarbia žinia – ji primena apie esmę, kurią politikai, regis, yra linkę pamiršti.

Reikia jūsų budrumo ir palaikymo

Šiandien akivaizdu, kad gamtos ir miškų valdymo sistema keičiasi per lėtai. Konstitucinė pareiga saugoti gamtą faktiškai permetama visuomenei bei nevyriausybinėms organizacijoms. Todėl mes, gamtai neabejingi žmonės, tampame jos balsu – kad gamta būtų visos valstybės, jos institucijų, o ne tik piliečių rūpestis.

Todėl dabar, labiau nei bet kada, mums reikia jūsų susitelkimo, budrumo ir palaikymo. Kova už Nacionalinio miškų susitarimo įgyvendinimą, už socialinių ir ekologinių verčių apsaugą valstybiniuose miškuose ir už tikrą, ne imituojamą miškininkystės pokytį – tęsiasi.

„Girių spiečiaus“ vizija

Per 20 metų – bent pusė Lietuvos miškų be plynų kirtimų. Saugomose teritorijose, prie gyvenviečių ir ypač draustiniuose miškai sulaukia natūralios – ne techninės – brandos ir virsta sengirėmis. Valstybiniai miškai – pirmasis šio pokyčio pavyzdys.

daugiau apie viziją